Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras nuo 2016 metų pradėjo teikti paslaugas globėjams (rūpintojams), įtėviams bei norintiems jais tapti, globojamiems (rūpinamiems) ir įvaikintiems vaikams.

Nuo 2018 metų Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre buvo įkurtas Globos centro padalinys.

Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centras – vienas iš 66 visoje Lietuvoje veikiančių globos centrų, kuris padeda Radviliškio rajono vaikams surasti globėjus ar įtėvius ir teikia profesionalią pagalbą psichologines konsultacijas sprendimą globoti planuojantiems priimti ar jau priėmusiems žmonėms šiame prasmingame ir įkvepiančiame vaikų globos kelyje.

 

 

Paslaugos, kurias teikia globos centras:

  • Globėjų (rūpintojų) paieška
  • Konsultacijos ir informavimas, ketinantiems tapti budinčiais globėjais
  • Mokymai būsimiems globėjams
  • Savitarpio pagalbos grupės ir laikino atokvėpio organizavimas globėjams
  • Socialinės, psichologinės konsultacijos globėjams ir vaikams
  • Laikino atokvėpio paslauga

Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centre, adresu Dariaus ir Girėno g. 27, Radviliškis, dirba penki globos koordinatoriai, psichologas, keturi Tarnybos atestuoti asmenys.

Globos centro darbo valandos:

  • Pirmadienis – penktadienis 7.00 – 21.00
  • Šeštadienis ir sekmadienis – nedirbame
  • Pietų pertrauka 12.00 – 12. 45
  • Pagalbos numeris kriziniais ir ypatingais atvejais: pirmadieniais – penktadieniais 17.00 – 20.00.

 

GLOBĖJŲ IR ĮTĖVIŲ MOKYMAS

GIMK programa – Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. BV-66.

 

Programą sudaro:

  1. Pagrindinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.
  2. Specializuota asmenų, siekiančių teikti socialinės priežiūros paslaugas, ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.
  3. Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai programa.
  4. Tęstinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.
  5. Klausimynas.
  6. Papildoma priemonė apie vaikus su negalia.

 

Programą įgyvendinti turi teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuoti asmenys (darbuotojai).

Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje įgyvendinta globėjų  ir įtėvių rengimo programa „Parent Resources for Information, Development and Education“ (PRIDE) pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. liepos 24 d. sutartį su JAV asociacija Child Welfare League of America (CWLA) dėl PRIDE programos licencijos. Nuo 2012 m. Lietuvoje PRIDE programa pavadinta „Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas“ (GIMK).

Svarbus GIMK programos dėsnis – viską pradėti nuo savęs. Asmenys mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia vienų ar kitų praktinių užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų,  įvertinti, ar jie gali tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar įvaikintojais ir ar turi tam reikalingų žinių bei gebėjimų.

GIMK programos mokymai skirti asmenims, ketinantiems globoti (rūpintis), įvaikinti, vaiką, teikti vaikų priežiūros paslaugas, įtėviams, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams ir asmenims, dirbantiems bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

GIMK programos tikslai:

  1. Ugdyti ir stiprinti asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), įvaikinti vaiką, teikti vaikų priežiūros paslaugas ar dirbti bendruomeniniuose vaikų globos namuose, būtinus penkis gebėjimus:
  • Saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas.
  • Vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas.
  • Vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas.
  • Pagalba vaikui, užmezgant saugius ir patvarius ryšius.
  • Bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.
  1. Parengti asmenis vaiko priežiūrai, laikinajai ir nuolatinei globai (rūpybai), įvaikinimui, darbui su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
  2. Teikti tęstines paslaugas budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir asmenims, dirbantiems su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai – padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą. Mokytis iš savo patirties visada įdomu ir naudinga.

Reikia daug laiko ir energijos, kad būtų priimtas galutinis teisingiausias sprendimas. Sąmoningas ir apgalvotas sprendimas gali apsaugoti vaikus nuo naujo išsiskyrimo su šeima, o globėjus (rūpintojus) ir įtėvius – nuo nesėkmių ir blogų patirčių.

Naujos programos įgyvendinimas neapsiriboja vien asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), teikti vaiko priežiūros paslaugas ar įvaikinti vaikus, rengimu. Tarnybos atestuoti asmenys taip pat teikia tęstinę pagalbą budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir įtėviams, prisideda prie teigiamos visuomenės nuomonės apie globą (rūpybą) šeimoje ir įvaikinimą formavimo, vykdo asmenų, norinčių prižiūrėti, globoti (rūpintis) ar įvaikinti, paiešką.

Tikimasi, kad GIMK programa leis pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį, taip pat visuomenės požiūris į mažuosius mūsų piliečius, į įvaikinimą ir globą (rūpybą) šeimoje taps brandesnis bei atsakingesnis.         

Globoti – tai priimti į savo namus ir širdį tėvų globos netekusį vaiką, juo rūpintis ir padėti augti pilnaverčiu žmogumi.

Globėjas – asmuo, kuris priima sprendimą kiekvieną dieną rūpintis tėvų globos netekusiu vaiku, pakviečia jį į savo namus ir širdį, suteikia saugumo jausmą ir mato šio svarbaus gyvenime žingsnio didelę prasmę.

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių  priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia  negali patys auginti vaiko.

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Esminio skirtumo tarp globėjo ir rūpintojo pareigų nėra.

Globa (rūpyba)  likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globos (rūpybos) atveju tėvams išlieka tam tikros pareigos vaikams, pavyzdžiui, pareiga mokėti išlaikymą, taip pat teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba)  laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynojeglobos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas  grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko laikinosios globos organizavimą reglamentuoja Vaiko globos organizavimo nuostatai. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Vaiko nuolatinė globa – nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

  •  Globa (rūpyba) šeimoje – tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
  • Globa (rūpyba) šeimynoje – tai  globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) šeimynoje ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo-šeimyna.
  • Globa (rūpyba) Globos centre – kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) Globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (Globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra  budinčių globotojų šeimoje.
  • Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje– likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo- socialinės globos įstaiga.
  1. Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
  2. Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
  3. Auklėti vaiką.
  4. Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis.
  5. Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
  6. Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
  7. Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius.
  8. Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.


Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.

Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta. Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Amžiaus skirtumas – tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.

Sveikata – nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai.

Teistumas – apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.

Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai, todėl bus vertinama, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.

Gyvenimo sąlygos – vertinama, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).

Gaunamos pajamos – įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.

Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Dėl globos ir įvaikinimo procedūros pradėjimo kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrių Radviliškio rajone.

KONTAKTAI

  1. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centras, Dariaus ir Girėno g. 27, Radviliškis, tel. 8 659 72 602, el. p. globoscentras@rpbspc.lt.
  2. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Aušros a. 10, Radviliškis, tel. 8 422 69 030, el. p. virginija@radviliskis.lt.
  3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrius Radviliškio rajone, Gedimino g. 36, Radviliškis, tel. 8 614 57 509, el. p. Siauliu.apskritis@vaikoteises.lt.

 

 

Pakeisti teksto dydį