Šiauliečiai gerai žino tą jausmą – vakare įsijungi televizorių, o jis vietoj mėgstamo serialo rodo juodą ekraną arba keistus dryžius. Ir prasideda kelionė: ieškai meistro, skambini, aiškiniesi, kas atsitiko. O tada meistras paima aparatą į rankas, apžiūri jį iš visų pusių ir ištaria sakinį, kuris nudžiugina retai – dažniausiai reikalinga detalė yra importinė, o jos aprašymai, serijos numeriai ar net garantijos sąlygos surašyti anglų, korėjiečių ar vokiečių kalba.
Būtent čia prasideda tikrasis iššūkis. Ne visi meistrai Šiauliuose laisvai skaito techninę dokumentaciją užsienio kalbomis, o gamintojai kartais net neprisivargina išversti instrukcijų į lietuvių kalbą. Kas belieka daryti? Vieni griebiasi žodynų, kiti skambina pažįstamiems, kurie moka kalbą, treti tiesiog spėlioja pagal paveikslėlius. Bet yra ir paprastesnis kelias – internetiniai vertimo įrankiai, kurie per pastaruosius metus tapo tikrai neblogi technine prasme.
Kai schema kalba svetima kalba
Televizoriaus vidus – tai visas mažas pasaulis su savo terminologija. Kondensatoriai, inverteriai, T-CON plokštės, foninio apšvietimo juostelės – kiekvienas gamintojas turi savo pavadinimus, savo kodus, savo aprašymus. Kai meistras Šiauliuose gauna užsakymą suremontuoti, tarkim, korėjietišką televizorių, jam dažnai tenka naršyti po gamintojo svetaines, forumus ar net PDF failus, kuriuose viskas parašyta ne lietuviškai.
Būtent tada į pagalbą ateina internetinis vertėjas. Ne todėl, kad jis viską išverstų tobulai – techninis tekstas visada turi savų keblumų, o mašininis vertimas kartais sukuria komiškų nesusipratimų. Bet todėl, kad jis leidžia greitai suprasti esmę: ar tai kondensatorius, ar rezistorius, kokia įtampa reikalinga, kokie sujungimo būdai numatyti. Kartais užtenka ir apytikslio vertimo, kad suprastum kryptį, kuria reikia judėti toliau.
Bendravimas su klientu – kita istorija
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip meistras paaiškina klientui, kas atsitiko su jo televizoriumi. Kai kalbama apie sudėtingas technines detales, žmonės dažnai pasimeta terminuose. O jei dar prisideda importinė instrukcija ar garantijos dokumentas anglų kalba, situacija tampa dar painesnė. Šiuo atveju vertimo įrankis padeda ne tik meistrui suprasti gamintojo dokumentaciją, bet ir aiškiau paaiškinti klientui, kodėl remontas užtruks ilgiau arba kodėl detalė kainuoja tiek, kiek kainuoja.
Kai kurie Šiaulių meistrai jau prisitaikė prie šios realybės – jie tiesiog atsidaro naršyklės skirtuką su vertėju šalia techninio dokumento ir dirba lygiagrečiai. Tai nėra idealus sprendimas, bet praktiškas. Ir svarbiausia – jis veikia čia ir dabar, be papildomų išlaidų vertėjams profesionalams, kurių paslaugos smulkiam remonto verslui dažnai būtų per brangios.
Kur riba tarp patogumo ir klaidos
Žinoma, ne viskas taip paprasta, kaip norėtųsi. Techninis tekstas turi savų spąstų – žodis, kuris paprastoje kalboje reiškia vieną dalyką, techninėje dokumentacijoje gali reikšti visai kitą. Pavyzdžiui, angliškas žodis „board” gali būti tiek plokštė, tiek lenta, tiek net valdyba, priklausomai nuo konteksto. Meistrui, kuris nėra profesionalus vertėjas, tenka pasikliauti savo patirtimi ir nuojauta, kad atskirtų, kada vertimas tikslus, o kada – klaidingas.
Būtent todėl patyrę Šiaulių meistrai vertimo įrankius naudoja kaip pagalbinę priemonę, o ne kaip vienintelį šaltinį. Jie derina mašininį vertimą su savo technine patirtimi, su forumais, kuriuose kiti meistrai dalijasi panašiomis problemomis, ir su senu geru bandymu bei klaida. Kartais užtenka pamatyti schemą, kad suprastum viską be žodžių – juk elektronika savo esme yra universali kalba, nepriklausomai nuo to, kokiu raštu parašytas gamintojo pavadinimas.
Kai technologijos susitinka su amatu
Iš tiesų, ši istorija apie internetinius vertėjus televizorių remonto srityje – tai maža iliustracija to, kaip keičiasi paties amato pobūdis. Dar prieš dešimtmetį meistras Šiauliuose remontuodavo televizorius remdamasis daugiausia patirtimi ir keliais žinynais lietuvių ar rusų kalba. Šiandien jo darbastalyje šalia lituoklio guli išmanusis telefonas su atidarytu vertimo puslapiu, o kartais ir keliais techninių forumų skirtukais.
Tai nėra nei gerai, nei blogai savaime – tai tiesiog realybė, kurioje amatas ir technologijos susipina taip natūraliai, kad net nepastebime, jog vartotojas gauna geresnį rezultatą būtent dėl to, kad meistras sugebėjo greitai suprasti korėjietišką garantijos lapelį ar vokišką detalės aprašymą. O galiausiai, kai televizorius vėl rodo vaizdą be trikdžių, mažai kas galvoja apie tuos naršyklės skirtukus, kuriuose kažkas ieškojo teisingo žodžio tarp dviejų kalbų. Bet būtent tie maži, nepastebimi žingsniai ir sudaro didelę dalį šiandieninio remonto virtuvės – ten, kur senas amatas mokosi kalbėti naujomis kalbomis.